Po kiek mįslingai skambančiu audiovizualinio vertimo studijų programos pavadinimu slypi ypatingų kalbos ir technologinių žinių, greitos orientacijos ir kūrybiškumo reikalaujanti profesija. O kam darbas su video žaidimais, kino ir animaciniais filmais, dramos spektakliais ar operomis atrodo nuobodus?
„Tai daugiau menininko, o ne vertėjo veikla“, – teigia šios programos kuratorė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) Germanų filologijos katedros vedėja doc. dr. Danguolė Satkauskaitė. Įprasta manyti, kad vertėjai verčia įvairaus pobūdžio knygas, dokumentus ar vertėjauja žodžiu. Tokį ateities profesijos vaizdą savo mintyse piešia daugelis. Ko gero, šios mintys teisingos daugelio, bet ne audiovizualinio vertimo specialisto atžvilgiu – ketinantiems studijuoti šią programą kūrybiškumo tikrai prireiks. Juk ir verčiant įprastus rašytinius tekstus, dažnai tenka pasukti galvą, kaip išversti vieną ar kitą sparnuotą frazę, žodžių žaismą ar konkrečiai tautai būdingas sąvokas kaip kūčiukai, klumpakojis, Morė, sutartinės. Knygoje vertėjas gali įterpti paaiškinimus, o prireikus savo komentarus pateikti išnašoje. Audiovizualinio vertimo specialistą riboja ir laikas, ir erdvė. Titruodamas filmą jis turi laikytis tam tikro ženklų skaičiaus, jie turi tilpti į dvi eilutes, nes kitaip žiūrovas tiesiog nespės jų perskaityti, o tekstas uždengs dalį vaizdo.
Sparčiai kinta vertimo įrankiai
Siekiančiam kuo tiksliau perteikti originalo turinį specialistui privalu jį suformuluoti kuo glausčiau. Jeigu filmas dubliuojamas, vertėjas turi stengtis išversti taip, kad jį įgarsinančių aktorių žodžiai sutaptų su veikėjų lūpų judesiais ir žiūrovas manytų, kad iš tiesų kalba Šrekas ar Mikė Pūkuotukas. Šiuolaikiniam vertėjui nebepakanka įprasto žodyno, žinyno, enciklopedijos. Jis turi žinoti, kokių elektroninių išteklių esama ir kaip juos sumaniai naudoti. Dalykinių tekstų vertimams palengvinti jau būtinybe tapo specialios vertimo programos.
Profesionalių vertėjų, išmanančių ne tik kalbos subtilybes, bet ir šiuolaikines technologijas, vis dažniau prireikia kūrėjams, kurie žiūrovams lietuvių ar užsienio kalba pristato dramos spektaklius, operas, miuziklus. Audiovizualinio vertimo specialistų labai trūksta visose su naujųjų informacinių technologijų plėtra susijusiai produkcijai: video žaidimams, programinei įrangai, interneto svetainėms, mobiliųjų telefonų programėlėms ir t.t.
Moderniausia vertimo laboratorija Lietuvoje
„Paprastai universitetų fakultetai būna vienos kurios krypties, o mūsų fakultetas – tarpdalykinis, jame bendradarbiauja humanitarinių, socialinių ir fizinių mokslų specialistai: anglistai dėsto anglų kalbos dalykus, lituanistai – lietuvių, o informatikai užtikrina technologinių dalykų kokybę“, – sako VU KHF Germanų filologijos katedros vedėja doc. dr. Danguolė Satkauskaitė. Fakulteto privalumas – ne tik išmanantys ir entuziastingi dėstytojai, bet ir šiuolaikiška įranga. Finansuojant ES specialiai šios naujos programos studentams 2012 m. įrengta viena moderniausių Lietuvoje kalbų mokymo ir audiovizualinio vertimo laboratorijų. „Mums pasisekė, kad galime čia studijuoti. Šiose dar dažais kvepiančiose patalpose ypatingai dera viduramžių pirklių laikus menančios medinės sijos ir moderniausia kompiuterinė įranga“, – džiaugiasi pirmakursiai. Vyresniuose kursuose jų laukia daug įspūdžių žadančios praktikos Kauno kino studijoje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Foto: naujos patalpos (Justo Vaičiulio nuotraukos)
www.kurstoti.lt informacija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą